Naudingi patarimai

Pats pagrindinis patarimas:  pasirinkite apdailos medžiagas teisingai t.y.  klinkeris

 

Kaip rievimos siūlės tarp klinkerio plytelių (horizontalios)

 

Kaip rievimos siūlės tarp klinkerio plytelių (vertikalios)

 

Plytų mūrijimo atmintinė

Konstrukcijos pagrindas, ant kurio mūrijamos plytos, turi būti pakankamai atsparus, stabilus, lygus ir izoliuotas taip, kad drėgmė neįsiskverbtų į plytų sieną.

Prieš mūrijant, ant rūsio ar pamatų sienų reikia iškloti horizontalią hidroizoliaciją.
Prieš mūro darbų vykdymą reikia apskaičiuoti ir ant vertikalių lentjuosčių, žyminčių fasado kraštus, pažymėti vadinamąjį vidutinį sluoksnių aukštį, kuris yra lygus plytos ir vertikalios siūlės aukščių sumai. Be to, prieš pradedant patį mūrijimą, rekomenduojama pirmąją plytų eilę sukrauti „sausai” tam, kad tinkamai išmatuoti vertikalių siūlių plotį.
Sausą mišinį, skirtą klinkeriniu plytų mūrijimui ( Quick-mix, Maxit), reikia sumaišyti su atitinkamu švaraus, šalto vandens kiekiu iki tirštos ir plastiškos konsistencijos skiedinio.

Nerekomenduojama judinti sukibusių su mišiniu plytų.
Per daug skysta skiedinio konsistencija gali būti stipraus plytų purvinimosi priežastimi. 
Mūrijimo metu rekomenduojama maišyti plytas iš kelių palečių tam, kad neliktų skirtingų plytų partijų spalvų skirtumų.
Siūles reikia suformuoti iš karto, prieš skiedinio sukietėjimą. Tam naudojama kelnė ar nerūdijančio plieno trintuvė.
Per mūrijimo darbų pertraukas, viršutinę mūrijamos sienos dalį būtina uždengti nuo lietaus ir kitų kritulių.
Mūrijamą sieną būtina saugoti nuo tokių pavojingų veiksnių kaip šoninis vėjas ir horizontali pastolių apkrova, nubėgantis vanduo, įšalimas ir pan.

Išmūrytas dalis reikia apsugoti nuo kritulių, per didelio saulės ar stipraus vėjo poveikio. Mūras turi būti apsaugotas ne trumpiau nei 7 paras po mūrijimo pabaigos. Mūro palikimas be apsaugos gali būti vėlesnių ratilų ar nutekėjimo ženklų priežastimi.

Laikinai nutraukus mūrijimo darbus, sienos kraštus būtina palikti laiptuotus.

Mūro mišinio likučius būtina pašalinti nuo sienos iki jiems sukietėjant.
Rekomenduojamas siūlės plotis 12-14 mm.

Tarp plytų sienos ir šilumos izoliacijos paliekamas 30-40 mm oro tarpas.

Kiekvieną kas trečią ar ketvirtą vertikalią apatinės (arba antros nuo apačios) ir viršutinės (arba antros nuo viršaus) mūrijimo eilės siūlę reikia palikti neužpildytą skiediniu – taip vyksta ventiliacija. Neužpildytos siūlės paliekamos atviros arba į jas montuojamos specialios ventiliacinės dėžutės.

Apdailos plytų mūras su laikančiąja siena jungiamas  4 mm diametro atspariomis korozijai jungtimis (4 vnt. /m2)
Horizontalios siūlės armuojamos po pirmos ir prieš paskutinę mūrijimo eilę, taip pat po ir virš angų.

Sendintos rankinio formavimo plytos mūrijamos išėmomis į  viršų.

 

 

Kaip teisingai klijuoti laiptų plyteles: 

 

 

Plytų mūro valymas

 


Šalčio sąlygomis valymo darbų negalima atlikti.
Esant karštam orui pageidautina švarų plytų mūrą apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, kad apdirbamas paviršius neišdžiūtų per anksti.
Dėmių ar nuosėdų tipo bei mūrijimo medžiagų nustatymas
Prieš bet kokių kitų valymo darbų pradžią svarbu nustatyti valomo paviršiaus dėmių rūšis arba nuosėdas bei medžiagos rūšį. Pastarasis dalykas yra labai svarbus todėl, kad būdai, tinkantys valyti keraminiams produktams, gali gadinti kitus produktus.
Netinkamų valymo medžiagų naudojimas vėliau gali sukelti dar daugiau nuolatinių sunkiaipašalinamų dėmių.
Svarbu atskirti druskingus mineralus ir dėmes. Druskos dėmės tirpsta vandenyje, o čia nagrinėjamos dėmės - ne. Todėl griežtai rekomenduojama druskos dėmes paveikti atmosferiniu būdu. Pagerėjimas paprastai pastebimas gana greitai, nors kai kurių produktų atveju galima planuoti, jog geram rezultatui prireiks kelių sezonų. (Žr. skyrių apie baltas druskos dėmes).
Būtinos cheminio valymo priemonės
Jei yra naudojamos cheminio valymo priemonės, svarbu pirmiausia mūro paviršių sudrėkinti. Drėkinti reikia tol, kol vanduo visiškai įsigers į paviršių ir sienos bus aiškiai drėgnos. Jokiais būdais negalima naudoti įrangos su spūdine žarna. Tai gali sugadinti paviršių ir išprovokuoti druskingų dėmių atsiradimą. Būtina apsirūpinti švariu vandeniu ir stebėti, kad drėkinami paviršiai nesiliestų su kitomis statinio vietomis.
Valymui naudojamo vandens surinkimui ir jo perkėlimui į tinkamą talpyklą galima naudoti
polietileną ar panašią medžiagą. Negalima leisti, kad cheminė medžiaga išdžiūtų ant paviršiaus. Išskyrus kai kuriuos atvejus, plytų mūro paviršių po apdirbimo reikia tinkamai nuplauti vandeniu pašalinant cheminio preparato likučius.
Mažų teritorijų išvalymas
Tose vietose, kur užterštų teritorijų plotas palyginus nedidelis, labiausiai tinka jas nuplauti
vandeniu, naudojant platų šepetį arba purkštuvą. Taip pat šepečiu galima atlikti cheminį dėmės apdorojimą ir jį naudoti plaunant apdirbtą teritoriją vandeniu, tik tai atliekant būtina dažniau šepetį mirkyti vandenyje, kad ant šiurkštaus plytų paviršiaus neliktų chemikalų.
Cementinės statybos mišinio ir betono dėmės
Kad nesugadintumėte plytų paviršiaus, pašalinkite dideles nuosėdas mediniais instrumentais. Iš anksto sudrėkinę sieną, apdirbkite likusį statybinį skiedinį šepečiu ant jo kruopščiai užtepdami 10% chloro vandenilio rūgšties tirpalo.
Šviesesnio atspalvio plytoms pageidautina naudoti 5% chloro vandenilio rūgšties tirpalą. Rūgštis naikina rišamuosius komponentus, bet molinėms plytoms rekomenduojami tirpalai nekenkia.
Retais atvejais, kai yra vanadžio druskų išėdos, chloro vandenilio rūgšties valikliai neturi liestis su išėdomis, kitaip paviršiuje gali atsirasti atsparios tamsios dėmės.
Jei, valant dėmes nuo šviesių mūro mišinių paviršių, aukščiau išdėstytas būdas neduos tinkamų rezultatų, reikia kreiptis patarimo į spalvoto mūro mišinio tiekimo specialistą.
Jei statybiniame skiedinyje naudojamas smėlis yra labai molingas, tai molis gali prasiskverbti į plytų struktūrą.
Dėmę galima panaikinti karšto muiluoto vandens pagalba. Gali prireikti jį apdoroti kietuoju būdu, bet reikia būti atsargiems valant smėlėtą struktūrą turinčių plytų paviršius.
Kalkių išskydimas
Dėl tam tikrų aplinkybių tokios dėmės gali atsirasti ant statybos metu sušlapusio neseniai pastatyto plytų mūro. Išskysti gali iš skiediniu užpildytų siūlių arba dėl šlapio betono ir betono akmens elementų, o taip pat susiformuoti iš nedegintų kalkių, kurios išsiplauna per didelės drėgmės sąlygomis.
Kai dėmės naujos, jas galima pašalinti naudojant šerinį šepetį ir vandenį. Jei jas toliau veikia atmosferos sąlygos, kalkių išskydimas sutvirtėja, suformuodamas plutą, kuri žinoma kaip kalcio karbonatas.
Kaip ir cemento dėmių atveju, šiomis sąlygomis gali prireikti jas apdoroti rūgštimi.
Purvas, suodžiai, paišai ir dūmai
Toks užteršimas dažniausiai yra sluoksniais oru pernešamos dalelytės ir jas sunku pašalinti. Jei struktūra nėra labai grubi, veiksminga priemone gali būti valymo milteliai ir standus šerinis šepetys.
Labai atsargiai reikia elgtis su smėlio struktūros produktais. Veiksminga priemonė yra ir kai kuriešarminiai plovikliai ir emulgatoriai su garų valytuvu.
Jei tokių teršalų negalima nuimti valant karštu muiluotu vandeniu, gali būti, kad reikės pasinaudoti specialių valymo darbus atliekančių įmonių naudojamais būdais. Į tai gali įeiti kosmetinis padažymas atkuriant tikruosius dažus.
Tepalas, riebalai ir derva
Jei įmanoma, kad nebūtų sugadintas plytų paviršiaus, sunkesnius teršalus reikėtų pašalinti naudojant absorbentus arba skutant medienos ar panašiais įrankiais. Prieš atskiriant sluoksniais taip pat galima naudoti aerozolį su užšaldymo skysčiu.
Kad neišplistų užterštumas plytų mūrą pirmiausia reikia sudrėkinti. Nuosėdas arba dėmes taip pat reikia apvesti absorbentu. Po to kartu su karštu vandeniu reikia užtepti tinkamą emulgatorių arba nuriebalinimo priemonę. Nepasiduodančias pašalinimui nuosėdas gali tekti nuvalyti šeriniu šepečiu.
Įsitikinkite, kad likučių surinkimui yra pakankamas kiekis absorbento.
Dėl giliai įsiėdusių dėmių pašalinimo patarimo kreipkitės į specialią valymo darbais užsiimančiąįmonę.
Organinės apaugos
Tokios apaugos yra gamtinės kilmės ir suteikia plytų mūrui irią, atmosferinei įtakai pasidavusią išvaizdą. Jos paprastai atsiranda ant plytų mūro, kuris pastoviai yra apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių vietoje ir kuris ilgai išlieka šaltas ir drėgnas.
Vietose, kur būtina pašalinti tokias organines apaugas, jas išnaikins algicidas, o po to jas bus galima pašalinti naudojant garo srovę. Naudojant biocidą galima sulėtinti naują organinių apaugų atsiradimą. 
Baltos išėdos
Išėdos yra tirpių iškasenų nuosėdos, kurios gali likti ant plytų ir skiedinio paviršiaus išdžiūvus sienai. Jos natūraliu būdu susiformuoja iš molinių plytų, o taip pat ir iš sutvirtinančių produktų arba statybinio skiedinio. Tai taip pat galima laikyti teršalais, pavyzdžiui, žemės šaltinių, vandens arba oro (purslai).
Kai pastatas išdžiūna pirmą kartą, baltos išėdos gali atsirasti dėl drėgmės sąlygomis atliktų darbų.
Tam tikromis sąlygomis ir po kai kurių meteorologinių ciklų baltosios išėdos gali pasirodyti dar kartą. Reikia leisti tokiom išėdom natūraliai išsivėdinti, tačiau jų pašalinimą gali paspartinti valymas ne metaliniu šeriniu šepečiu.
Reikėtų atsargiai elgtis tuo atveju, kai plytos yra smėlio struktūros.
Nuosėdas reikėtų surinkti ir pašalinti taip, kad jos neprasiskverbtų į žemesniame lygyje esantį plytų mūrinį. Kai kuriais atvejais pasiteisino valymas, naudojant pramoninį dulkių siurblį. Visas likusias nuosėdas galima pašalinti naudojant švarią šlapią kempinę, kurią reikėtų dažnai praskalauti švariame vandenyje. Tai padės akivaizdai išėstose vidinės sienos vietose ir kur neveikia natūralios vėdinimosi sąlygos.
Ant seniau pastatyto plytų mūrinio pakartotinai atsirangančios išėdos beveik visada rodo, kadį plytos mūrinį patenka didelis kiekis vandens, kurį sąlygoja nesėkmingas nuotekų nutekėjimas ar kitos nesėkmingos apsaugos priemonės, sugadintas vandens nuotėkio vamzdis ir latakai arba panašūs gedimai.
Šalinant baltas ir žalias išėdas negalima naudoti cheminių metodų.
Geltonos ir žalios išėdos
Tokios išėdos, nors ir retai, gali pasitaikyti ant naujų plytų (ypač ant tam tikros rūšies plytų, kurios turi šviesiai rudą arba kremo spalvos atspalvį). Jos atsiranda dėl kai kuriame molyje esančių vanadžio druskų, pereinančios grupės metalo ir natūralaus sudedamojo elemento. Jei plytų mūrinys, ant kurio aptinkamos tokios išėdos, praplaunamas neorganiniu plytų apdorojimui skirtu tirpalu, arba tirpalais, pagamintais iš vandenilio chlorido rūgšties, tada dažnai atsiranda tamsios atsparios dėmės, kurios turi išgaruoti natūraliu būdu. Jei šios išėdos labai aiškiai matomos ir reikalinga panaudoti cheminį šalinimo būdą, tada naudojamižemiau išdėstyti būdai, tačiau primygtinai rekomenduojama pirmiausia šiuos šalinimo būdus išbandyti ant nedidelio plytų mūrinio ploto.
Užtepkite šepečiu natrio hipochlorito koncentratą arba ūkinio baliklio ir, nublukus dėmei, uždėkite ir palikite ant sienos skalbimo sodos tirpalo (12 g/l).
Jei norite pašalinti tvirtesnes dėmes, užtepkite oksalo rūgšties tirpalą (100 g/l) ir, nublukus dėmei, uždėkite ir palikite ant sienos skalbimo sodos tirpalo (12 g/l).
Atsiradus vanadžio druskų dėmėms, nepamirškite, kad jūs negalite vienu metu apdoroti kitų dėmių.
Geležies dėmės
Tokios dėmės gali pasirodyti įvairiose formose - nuo oranžinės iki tamsiai rudos spalvos - ir gali keisti išorinę plytų išvaizdą, o taip pat sukelti skiediniu užpildytų dėmių ties siūlėmis atsiradimą.
Sudėtingesniais atvejais, kai plytų priekinėje dalyje yra geležies dėmių, geriau joms leisti išsivėdinti natūraliu būdu.
Laikui bėgant geležies dėmės dingsta, bet jų šalinimo metu šie būdai buvo sėkmingi.
Dėmių šalinimas nuo priekinių skiediniu užpildytų šoninių siūlių yra efektyvesnis, jei jos
nugremžiamos arba trinamos apvalia dilde arba karborundiniu galąstuvu. Kai reikia pilno
apdorojimo, gerai veikia toliau aprašytas cheminis apdorojimas.
Užtepkite 5% -10% druskos rūgšties tirpalą. Kai dėmės šviežios, dažnai sulauksite teigiamų rezultatų. Gali būti veiksmingos ir plytų valymo priemonės, tačiau, kaip ir bet kokio kito apdorojimo atveju, jums tokį valymo būdą reikėtų išbandyti nedideliame plote. Esant didesnio atsparumo dėmėms, gali tekti atlikti pakartotiną apdorojimą.
Mangano dėmės
Šios dėmės yra panašios į geležies dėmes, bet paprastai yra tamsiai rudos ar juodos spalvos. Jas reikėtų apdoroti tuo pačiu būdu. Jei reikia cheminio apdorojimo, tada naudokite šiuos metodus. Ant šviežių dėmių užtepkite 5% -10% druskos rūgšties tirpalą arba plytų valymui skirtą firminę priemonę.
Sudėtingesniais atvejais gali būti efektyvi priemonė kombinuojant druskos rūgšties (10%) ir vandenilio peroksido (10%) tirpalus. Taip pat galima ant dėmės užtepti oksalo rūgšties tirpalo (100- 120 g / l).
Dėmės ant didelio atsparumo plytų 
Dėmės ant mėlynos spalvos didelio atsparumo plytų paprastai vadinamos „perliejimu“. Priekinėje plytų dalyje jos atsiranda tepaluotų dėmių pavidalu ir yra natūralios šių produktų savybės. Pačios paprasčiausios panašios į „perliejimą“ dėmės ant mėlynos spalvos didelio atsparumo plytų pasirodo prieš statybas ir jų metu dėl plytų karbonizacijos ir plytų mūrijimo darbų, todėl ant plytų paviršiaus atsiranda išdžiūvusių kalcio druskų nuosėdos.